Logopedas

Mieli tėveliai

A, a, b, c, č, d tai-raidės, kurios atsirado labai, labai seniai prieš kelis šimtus metų. Vėliau mūsų protėviai raides bandę jungti ir iš jų gimė garsas.
                 Vienas žymiausių Lietuvos rašytojų Jonas Basanavičius yra nusipelnęs žmogus. Jis kūrė žodžius juos tobulino ir naudojo savo kalboje tam, kad suprastume ką norime pasakyti. Taigi mes savo kalbą turime gerbti ir puoselėti, nes ji yra mūsų gimtoji ir tikroji kalba.

                 Šiais laikais mūsų kalba prarado tikrąją vertę. Žmonės negerbia savęs ir niokoja mūsų didžiausią turtą tai yra kalbą. Naudoja svetimybes, šneka necenzūriniais žodžiais ir labai daug žmonių iškraipo tikruosius lietuviškus vardus. ,,Nukerta“ žodžių galūnes taip sutrumpina žodį ir jo reikšmę. Kalbėti taisyklingai privalome kiekvienas. Nesvarbu, koks mūsų amžius, kokios tautybės, kokios kilmės esame.

 

 

 

LOGOPEDĖS DANGUOLĖS JANČIŪNIENĖS DARBO LAIKAS


Pirmadienis

8.00-13.30

Antradienis

11.30-16.00        

Trečiadienis

 8.00-9.30          

Ketvirtadienis

11.00-16.00       

Penktadienis

11.30-16.00      

Klausti, rašyti pageidavimus ir pasiūlymus galima el. paštu: janciuniene@gmail.com

 

 


Kalbos lavinimo galimybės

 

 

          Daugelis vaikų ateina į darželį mokėdami kalbėti. Su jais buvo kalbamasi, jų klausomasi, jų artimieji skatino juos taisyklingai tarti ir taisė klaidas. Toks bendravimas vyksta pastoviai ir ilgainiui, vaikams mokantis bendrauti, plečiasi. Darželyje vaikai turi gilinti jau įgytas žinias, kad, nepriklausomai nuo kultūros, ankstesnės patirties ir kalbos mokėjimo, susidarytų tvirtą teigiamą nuomonę apie save, pasijustų esą kalbėtojai, skaitytojai, rašytojai .

         Ugdydami šiandienos šešiametį vis dažniau susimąstome apie vaikų kalbos lavinimą, žodyno turtingumą, šnekos sklandumą. Vis dažniau į grupes renkasi kalbos sutrikimų turintys arba tiesiog mažą šnekamosios kalbos patirtį įgiję priešmokyklinukai.

        Pats vaikas turi biologinius kalbos pagrindus, geba mėgdžioti, turi kalbinę intuiciją. Taigi jam dera tik padėti, o ne perdėtai vadovauti, reglamentuoti, įrėminti jo kalbą. Pasak A. Maceinos, „vaikas kalbėti neišmoksta, o pradeda“.  

        Daugiau skaitykite: Kalbos lavinimo galimybės (pranešimas)

 

             Hiperaktyvių vaikų ugdymas

 
Vaikai, turintys emocijų ir elgesio sutrikimų, išsiskiria iš grupės savo laikysena, manieromis, kurios rimtai trukdo ir ugdymo procesui, jo aplinkai ir jiems patiems lavėti.
Mokytojai dažniausiai pastebi ir turi ugdymo problemų su vaikais, kuriems būdingi savireguliacijos sutrikimai (dėmesio sutrikimas, hiperaktyvumas, impulsyvumas, asteniškumas). Jie neretai pasižymi asocialiu elgesiu. Pedagogams taip pat ne naujiena opozicinis neklusnumas (taisyklių, reikalavimų neigimas ir nevykdymas, dažnas pyktis, kerštingumas).
 Judrūs vaikai skiriasi savo temperamentu. Hiperaktyvūs vaikai skiriasi nuo normaliai aktyvių tuo, kad jų elgesys yra chaotiškas, mažiau kryptingas, sunkiau valdomas, o judrumas per didelis. Hiperaktyvumas yra labai judrus, impulsyvus elgesys. Šie vaikai nuolat juda. Jie negali būti ramiai net ir tose situacijose, kuriose tai būtina: grupėje, klasėje, gydytojo kabinete, autobuse ir pan. Atrodo, kad jie visuomet ieško kažko įdomaus ir neranda. Hiperaktyvumas sąlygoja ir impulsyvumą, savikontrolės trūkumą – vaikai iš karto daro tai, kas ateina į galvą, negalvodami apie pasėkmes, todėl dažnai dėl neapgalvoto elgesio įvyksta nelaimingi atsitikimai, traumos ir kiti nemalonumai.
 Pažinimo procesą bei kryptingą veiklą sąlygoja sugebėjimas sukaupti dėmesį ir jį išlaikyti ilgą laiką. Vaikai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimą, sunkiai sukaupia dėmesį ir gali jį išlaikyti pakankamai trumpą laiką. Bet kokie aplinkos dirgikliai juos išblaško, jie pamiršta ką veikė, greitai pasiduoda naujam impulsui. Šie vaikai dažnai pamiršta ką nors atsinešti, pameta daiktus.
  Hiperaktyvumas ir dėmesio stoka išryškėja vaikui pradėjus lankyti mokyklą. Jis tęsiasi daugelį metų, sunkina tarpasmeninius santykius, mokymąsi ir blogina savijautą. Tai negalia, dėl kurios nei vaikai, nei tėvai nekalti. Sunku nustatyti, kada tai yra sveikas judrus vaikas, o kada vaikas, turintis elgesio ir emocijų sutrikimą.

Daugiau apie hiperaktyvių vaikų ugdymą skaitykite: — Hiperaktyvių vaikų ugdymas

 

 LOGOPEDĖS PATARIMAI
 

 
Kokios priežastys sukelia kalbos problemas?
Kalbos sutrikimų priežastys labai įvairios. Garsų tarimo sutrikimus dažnai nulemia  įvairūs kalbos padargų (liežuvio, lūpų, gomurio, žandikaulių) pakitimai. Kalbos, kaip sistemos, problemas gali sukelti motinos nėštumo patologija, mamos ar kūdikio persirgtos ligos, traumos, paveldimos ligos, kiti vaiko raidos sutrikimai, pavyzdžiui, vaiko kurtumas, cerebrinis paralyžius ir kt. Kalbos raidos problemų gali turėti vaikučiai, augantys skurdžioje kalbinėje aplinkoje.
 

 
 

 
Kokie požymiai gali rodyti kalbos sutrikimą?
Tėvams būtina susirūpinti jeigu:
• vienerių – dvejų metukų vaikai netaria jokių garsų;
• trejų metų vaikutis vartoja tik pavienius žodelius, garsus, garsažodžius;
• ketverių – penkerių metų vaikai kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose, vaiko kalbą sunkiai supranta aplinkiniai;
• penkerių su puse – šešerių metų vaikas dar netaisyklingai taria garsus, kitaip tariant – švepluoja;
• vaikas mikčioja;
• vaikas turi kitų raidos problemų.
 

 
 

 
Kas ir kur gali įvertinti vaiko kalbą?
Vaiko kalbos įvertinimą atlieka aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintis specialistas – logopedas. Logopedai Lietuvoje dirba įvairiose įstaigose: ankstyvosios reabilitacijos tarnybose, poliklinikose, darželiuose, pedagoginėse psichologinėse tarnybose, mokyklose, sanatorijose bei privačiuose kabinetuose. Lazdijų savivaldybėje logopedai dirba: Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, daugelyje darželių ir mokyklų.
 

 
 
 
 

 
Kas yra logopedinė pagalba?
Logopedas nustatęs kalbos sutrikimą, pagalbos vaikui pobūdį aptaria su tėvais. Logopedinė pagalba – tai logopedinės pratybos (užsiėmimai), kurių tikslas – šalinti kalbos surikimus bei lavinti vaiko kalbinius gebėjimus. Pratybos gali būti vaikui skiriamos individualiai arba vaikas lankosi pas logopedą su kitų vaikučių grupe. Pagal sutrikimo sunkumą logopedas nustato pagalbos vaikui intensyvumą, trukmę ir pobūdį. Logopedinės pagalbos efektyvumas priklauso nuo logopedo ir vaiko tėvų bendradarbiavimo. Dažnai logopedas suteikia tėvams naudingų rekomendacijų, padedančių ugdyti vaiko kalbą ir šalinti kalbos nesklandumus
 

 
 

 
Keletas logopedo pastebėjimų:
 Jeigu vaikui nustatytas kalbos sutrikimas, jis savo problemų ,,neišaugs“. Vaikui tikrai bus reikalinga logopedo pagalba.
 Yra sudėtingų sutrikimų, kada net suteikus logopedo pagalbą, išlieka liekamieji reiškiniai.
 Kalbos sutrikimai gali turėti neigiamos įtakos vaiko mokymuisi.
 Vaikas nekaltas dėl savo kalbos problemų.
Tėveliai, nekaltinkite ir nekritikuokite savo vaiko, o stenkitės suprasti ir padėti.
   Mūsų vaikai – didžiausias mūsų turtas ir mes juos mylime ne todėl, kad jie taisyklingai kalba, gražiai dainuoja ar šoka, gerai mokosi, sportuoja... Mes juos tiesiog mylime.