Krizė , rodos, atsėlino ir į mūsų mokyklą. Taip nutiko kovo mėnesio pabaigoje. kai reikėjo atšaukti tris ekskursijas: 7 klasės, 6 klasės ir Verstaminų skyriaus 6-7 klasių mokinims. Žinau mokinių nusivylimą ir nepasitikėjimą mokyklos vadovu. O ekskursijų atšaukimo priežaščių buvo keletas. Visų pirma mūsų mokyklai UAB "Statoil" yra suteikusi 5000 Lt kreditą degalams, kuris baigėsi kovo 28 d. ir mūsų autobusiukai degalų užsipilti jau nebegalėjo. O kreditas baigėsi, nes kovo mėnesį brango degalai ir vyko rajone daug renginių ir akcijų.

Šiandien pirma diena naujaisiais metais, kai mokykla vėl kunkuoliuoja nuo mokinių klegesio ir triukšmo. Atvirai pasakius pasiilgo ausys šio įprasto šurmulio ir nuolatinio skambučio skambėjimo. Smagu, kad viskas grįžta į savo vėžias ir ima tekėti įprasta vaga. Graži žiema, bet ima nerimas, kaip bus su pavežėjimu - gali būti, kad negalės mūsų geltoni autobusiukai visų mokinukų pasiekti. Šiais metais laukia dideli darbai ir pokyčiai. Mūsų mokykla įtraukta į renovuotinų mokyklų sąrašą. Jau rengiam dokumentus techniniam projektui.

Tai žinomas liaudies posakis. Atrodo šmaikštus, bet turintis gilią prasmę. Na, yra bandymų įsivaizduoti obelį augančią ant kalno ar prie upės :), bet tai greičiau išimtys nei taisyklė. Gal geriau iškelti retorinį klausimą? O jei tą obelį prižiūri keliese. Kas tada kaltas? O pamąstymui norėčiau pateikti tokį pavyzdį: šiandien mokykloje vyko keli renginiai, tai Antikorupcijos dienos ir Žmogaus teisių dienos minėjimai.

Sąmoningai nieko neįrašiau į dienoraštį, nes laukiau kol nurims ne tik spaudos iškelta problema, bet ir mano paties abejonės: ar teisingai padarėme, kad balsavome už savo svetainę? Šiandien jau lyg ir nėra abejonių, kad padarėme teisingai, jog dalyvavome . Tai pirmas kartas kai išplaukėme į respublikos vandenis. Manau, mokinams tai didelė pamoka ne tik kaip save pristatyti, bet ir socializacijos prasme - mokytis bendrauti viešoje erdvėje ir atsakyti už pateiktą informaciją.

Šiuo įrašu noriu pakviesti visą mokyklos bendruomenę diskusijai: ar reikia organizuoti mūsų mokyklos mokiniams poilsio vakarus? Kodėl kilo tokia mintis? Jau diskusijos tokia tema verda mokytojų tarpe. Paprastas pavyzdys: paskutiniame poilsio vakare mokykloje, berods, dalyvavo vos 25 mokiniai. Tai verčia pamąstyti, ar iš viso reikia tokius vakarus organizuoti? Ypač dabar, kai reikia taupyti elektros energiją. O gal jaunimui per anksti 18 val. rinktis į mokyklą?

Ogi nutiko štai kas. Aštuntokai turėjo rašyti fizikos kontrolinį darbą, bet dėl "mistinių' priežaščių netasirakino kabineto durys. Mokytojas Romas nervinosi, kad senka kontroliniam darbui skirtas laikas, o mokiniai kraipė galvas "nežinodami",  kodėl durys neatsirakina... Teko darbininkui Jonui eiti per aplinkinius kabinetus ir atrakinti klasę iš vidaus. Išardžius spyną paaiškėjo, kad jos šerdelėje "atsitiktinai"užstrigęs vielos gabalas...

Už lango žiema! Keista ir neįprasta spalio viduryje, kai dar norisi grožėtis rudenio auksu. Visa mokykla sujudusi ir prilipusi prie radiatorių... Girdėjau svarstant mokytojus, kad tai pasaulinio atšilimo pasekmė... Taip, tikra tiesa, nors ir sninga, bet beveik visi mokiniai be kepurių. Matyt, kad atšilimas ir galvose.... :)

Šiandien dar karštos žinios, tai negaliu būti objektyvus, bet šiemetinis Mokytojo dienos koncertas buvo tikrai labai įspūdingas.Širdis džiaugiasi matant, kokius mokinius mes ugdome ir mokome. Jie nuostabiausi.... :)

seminaras